Sužinok, ką apie introvertus ir ekstravertus žino tik veidotyros specialistai

Sužinok, ką apie introvertus ir ekstravertus žino tik veidotyros specialistai

Šiame straipsnyje atrasite informaciją, kurią apie introvertus ir ekstravertus žino tik veidotyros specialistai.  Ir aišku, kaip šias savybes atpažinti pažiūrėjus į veidą.

Pradžioje pakalbėsime apie ekstravertus, kuriems bendravimas būtinas, kaip oras. Jie neieško žodžio kišenėje ir turi daug draugų. Ekstravertus žmonės paprastai mėgsta. Nors dar reikėtų atsižvelgti į tai, apie ką kalba žmogus. Pasakoja tik apie save, ar domisi ir kitu. Akivaizdu, jei žmogus bus susireikšminęs ir pasakos tik apie save, tada jis atrodys arogantiškas, todėl nepelnys kitų simpatijos. Nors tikram ekstavertui ryšys su žmogumi turėtų būti svarbus. Juk ekstravertas moka, ne tik bendrauti, bet ir turi išvystytą empatijos jausmą. Vadinasi, kad būti ekstravertu reiškia, būti ir empatu. O empatas natūraliai jaučia kitų žmonių jausmus ir būsenas. Viską išgyvena kaip savo, todėl kartais gali būti sunku suprati, kieno tai jausmas, savas, ar svetimas.  
Kaip minėjau anksčiau, tai tikras ekstravertas bus ir empatas. O tokiam žmogui yra be galo svarbu sukurti glaudų ryšį su kitais. Vienas esminių ekstravetų poreikių – tai meilė ir bendrystė. Todėl ekstravertams svarbu būti tarp žmonių.
Kaip pažvelgus į veidą pastebėti, ar žmogus ekstravertas? Aš visada vertinu pagal 2 kriterijus. Pradžioje pasižiūriu, kokio dydžio yra akys. Jeigu jos didelės, vadinasi, kad tai jau ekstravertiškumo bruožas. Po to patikrinu, kokias lupas turi žmogus. Jeigu lūpos didelės ir putlios, vadinasi, kad jis atviras, mėgstantis kalbėti ekstravertas.  
Vis gi, spręsti apie tai, ar žmogus yra ekstravertas tik iš šių komponentų nesu linkusi. Didelės akys ir lūpos tik parodo prigimtinį poreikį bendrauti. Nes gali būti, kad žmogus turi prigimtinį poreikį bendrauti, tačiau viduje kaupia daug baimių, kurios jam neleidžia išreikšti šios savybės. Kadangi konsultuodama žmones jungiu skirtingas disciplinas veidotyrą ir astropsichologiją. Tai baimių tematiką man labiau atskleidžia astropsichologijos metodika. Kai matau, kad žmogus yra ekstravertas, tačiau turi daug baimių visada nukreipiu tolimesniam darbui su savimi.
Akivaizdu, jog jeigu žmogus iš prigimties linkęs bendrauti, tačiau neleidžia sau to daryti dėl vidinių baimių – jis nėra savimi. Todėl konsultacijų metu mano tikslas nukreipti žmogų, jog jis galėtų laisvai būti savimi. Visa tai užima laiko, tačiau galutinis tikslas to vertas.
Manau, kad jau supratote, kas būdinga ekstravertams. Todėl toliau pakalbėkime apie jų priešingybę – introvertus. Ekstravertai pasižymi atvirumu, noru bendrauti su žmonėmis. Kai tuo tarpu introvertai yra uždari, atsiskyrę, nemėgstantys daug kalbėti ir tuščiažodžiauti. Tokie žmonės labiau mėgsta vienatvę, o ne didžiules žmonių kompanijas. Jie gyvena savo pasaulyje, todėl sunkiai supranta kitų jausmus. Tiesa sakant kitų jausmai jiems nėra tokie svarbūs. Nes introvertai neturi išvystytos empatijos jausmo.
Be to jiems gali būti sunku kurti ryšį su žmonėmis. Introvertai nepasižymi didžiule iškalba. Nors konsultuodama žmones pastebėjau ir išimčių. Pagal veidotyros metodiką žmogus atrodė uždaras ir nemėgstantis daug kalbėti, tačiau analizuodama pagal astropsichologijos metodiką pamačiau, jog jis turi stipriai išreikštą merkurijaus planetą. O merkurijus susijęs su išvystytu bendravimu, bei gebėjimu atrasti kalbą su įvairaus tipo žmonėmis.  Vadinasi, jog kartais yra išimčių. Kadangi žmonių reikėtų vertinti kiekvieną kartą atsižvelgiant į įvairius kriterijus. Vis gi, šis atvejis, apie kurį kalbėjau labiau yra išimtis, nei taisyklė. Nes veidotyros metodika dažniausiai labai tiksliai parodo žmogus introvertas, ar ekstravertas.
Kaip gi pažiūrėjus į veidą pamatyti, ar žmogus introvertas? Pradžioje visada pasižiūriu į akis, jeigu jos mažos – tai introvertiškumo požymis. Po to patikrinu, kokio dydžio jo lūpos, jeigu mažos, tai taip pat introvertiškumo požymis.
Konsultuodama žmones pastebėjau, jog dažnai jie nežino savo prigimtinių poreikių, nes slepiasi po krūva vaikystės traumų. Įvykiai praeityje ne tik sukausto, bet ir neleidžia būti savimi. Tada žmogus pradeda gyventi svetimą gyvenimą, prisiima roles perimtas iš aplinkos, todėl nebejaučia, kas jam iš tikrųjų svarbu. 
Jeigu jautiesi pasimetusi (-ęs) kviečiu registruotis į konsultaciją. Esu sukūrusi metodiką, kurioje jungiu skirtingas discipinas. Mano naudojamas metodas leidžia žmogui dar giliau pažinti save ir atrasti tikrąjį sielos kelią (misiją). Naudoju veidotyrą, astropsichologiją, taro kortas, koučingą, rašymo terapiją, teta gydymą. Registruotis kviečiu el.p. e.branceviciene@gmail.com arba siunčiant asmeninę žinutę į "Edita Brancevičienė/ Astrologija moterims” facebook puslapį.

Mus sekti galite "Edita Brancevičienė/ astrologija moterims"